home Lietuviškai English
     Pradžia | Apie mus | Veikla | Leidiniai | Rėmėjai | Partneriai | Nuorodos | Paremk mus | Kontaktai | Struktūra




Ar manote, kad mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų saugykla prie Ignalinos atominės elektrinės bus pastatyta ir eksploatuojama saugiai?
Saugykla bus pastatyta ir eksploatuojama pagal visus reikalavimus
Saugykla kels grėsmę aplinkai ir bus nesaugi
Man svarbus šitas klausimas, bet aš turiu per mažai informacijos
Man visai nerūpi kur bus statoma radioaktyvių atliekų saugykla Lietuvoje
Neturiu nuomonės
Paieška

Aplankykite

Prenumerata

Atsisakyti prenumeratos

 

Europos Sąjunga ir aplinkosauga

KAZOKIŠKIŲ SĄVARTYNO GRĖSMĖ KERNAVEI PERDĖTA

Liudininko pastabos dėl triukšmo apie Kazokiškių „monstrą“

Savo akimis mačiau, kaip gimė prasimanymas apie neva tai Kazokiškių sąvartyno neigiamą poveikį kultūros paveldui. Iš piršto laužtas, šis prasimanymas tuoj išgaravo 2002 m. Tiesiog neįtikėtina, kad šis absurdas vėl drumsčia protus 2004 m. vasarą. Mano nuomone, Kazokiškių sklypas yra kruopščiai parinkta ir tinkama vieta Vilniaus regioniniam buitinių atliekų sąvartynui, įrengiant jį pagal ES reikalavimus.

Su šia tema nuodugniai susipažinau 2001-2003 m. laikotarpiu, būdamas Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoju (juo nebesu) ir tarptautinės CEE Bankwatch Network organizacijos koordinatoriumi.
Visuomeniniais pagrindais dalyvavau Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos projekto rengime, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovas. Taip pat dalyvavau ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos svarstymo su visuomene procese. Jo metu buvo nagrinėjami du Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno vietos parinkimo variantai: Kazokiškių sklypas ir Širvintų sklypas.

Svarstant Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl Kazokiškių sklypo Elektrėnuose 2002/05/21 (beje, Kazokiškių gyventojų svarstyme praktiškai nebuvo) vienas pilietis atsistojo ir pasakė, kad kitame Neries krante žino bažnyčią, iš kurios bokšto neva tai matysis planuojamo Kazokiškų sąvartyno kaupas po 25-30 metų jo eksploatacijos. Paprašytas nurodyti tą vietą arba į ją nuvežti mūsų transportu, minėtas pilietis tai atsisakė padaryti ir negalėjo tiksliai nurodyti, kur tokia vieta yra.

Tuo metu nebuvo jokios kalbos apie galimybę kaip nors pamatyti Kazokiškių sąvartyną (kuris būtų sukauptas po 25-30 metų jo eksploatacijos) nuo Kernavės piliakalnių, esančių už maždaug 9 km kitame Neries krante. Tai neįmanoma dėl nuotolio ir aukščių skirtumo.

Daug didesnė problema nacionaliniam kultūros paveldui yra akis badantis, šalia Trakų istorinio nacionalinio parko stūksantis ir jokių reikalavimų neatitinkantis Kariotiškių sąvartynas.

Tas pilietis pasirodė besąs Širvintų rajono savivaldybės aukštas pareigūnas (gal vicemeras, tiksliai nepamenu). Jis labai norėjo, kad Vilniaus apskrities sąvartynas būtų įrengtas Širvintų rajone, šalia Lauryniškių km. Tas pareigūnas įnirtingai agitavo už šį variantą, kaip už didžiausią investiciją Širvintų rajone Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo metu Širvintose 2002/05/23.

Tai buvo vienintelis man žinomas atvejis kai planuojamas sąvartyno įrengimas Kazokiškių sklype buvo susietas su galimu neigiamu poveikiu kultūros paveldui per ilgesnį nei metai projekto rengimo laikotarpį 2001-2002 m. Tame procese tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo dešimtys pareigūnų iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių, Aplinkos, Sveikatos ir Ūkio ministerijų. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita pagal visus galiojančius įstatymus atskirai buvo derinama su daugybe žinybų ir pareigūnų, tame tarpe ir su kultūros paveldo atstovais. Tuomet „Kernavės
klausimas“ niekam nekilo, nes tokios problemos realiai nėra.

Kodėl Kernavės kultūrinio draustinio gynėjai nuo Kazokiškių „monstro“ neįžvelgia grėsmės dėl šalia Kazokiškių seniai veikiančių stambių gamybinių bei komunalinių objektų: Vievio ir Elektrėnų miestų nuotėkų valymo įrenginių, kiaulių fermos su srutų surinkimo laukais, Vilniaus miesto naftos bazės, Vievio miesto kuro bazės bei AB “Vievio paukštynas” ?
Tiems „gynėjams “ nekliuvo ir nuo 1983 m. veikiantis dabartiniame Kazokiškių sklype Vievio ir Elektrėnų sąvartynas, kuriame kasdien atliekas perrinkinėja ir iš to gyvena apie 30 “sąvartyno žmonių”.

Trumpai apie Vilniaus apskrities buitinių atliekų tvarkymą

Vilniaus regiono buitinių atliekų tvarkymo sistemos projektą kūrė konkurso būdu parinkta Danijos bendrovė “Ramboll”, kuri yra Europoje viena žinomiausių atliekų tvarkymo sistemų projektų rengėjų.
Lietuvoje ji dirbo kartu su UAB “Baltijos konsultacinė grupė” 2001-2002 metais.
Projektą finansavo Danijos Aplinkos ir energetikos ministerija (DANCEE), teikdama paramą Vilniaus apskrities savivaldybėms, rengiant apskrities atliekų tvarkymo sistemos projektą.

Pagrindinis projekto tikslas buvo paruošti pasiūlymą Europos Sąjungos ISPA fondui dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo pagal ES direktyvas ir reikalavimus. Toks pasiūlymas buvo paruoštas. Jo bendra vertė 72 mln. litų. 50 proc. šios sumos (35 mln. litų) bus ISPA fondo negrąžinamas garantas, trečdalį (26 mln. litų) sudarys paskola, likusi dalis (11 mln. litų) - valstybės subsidija.

Iš šių lėšų maždaug 27 mln. litų bus skirta naujo regioninio sąvartyno Kazokiškėse įrengimui. Kiti 14 mln. litų bus skirta dabar veikiantiems sąvartynams sutvarkyti ir uždaryti, kurių šiuo metu Vilniaus apskrityje oficialiai registruoti yra 134. Dar 18,5 mln. litų bus skirta Kariotiškių sąvartyno prie Trakų uždarymui, įrengiant biodujų
surinkimo sistemą. Nei vienas šių sąvartynų neatitinka nei Lietuvos, nei ES reikalavimų. Kariotiškių sąvartynas, į kurį patenka Vilniaus m. atliekos, yra perpildytas ir jau senai turėjo būti uždarytas. Dar po 2-4 metų Vilniaus gyventojai neturės kur dėti savo atliekų.
Projekto įgyvendinimo metu numatytas ir atliekų surinkimo ir konteinerių aikštelių įrengimas, kiti darbai Vilniaus apskrities savivaldybėse.

Visus Vilniaus apskrities buitinių atliekų sistemos kūrimo ir vietos sąvartynui parinkimo darbus prižiūrėjo Projekto priežiūros komitetas, kuriame dirbo visų Vilniaus apskrities savivaldybių, Aplinkos ministerijos, kitų atsakingų žinybų atstovai. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymai vyko tiek Elektrėnų savivaldybėje (Kazokiškių sklypui), tiek Širvintų savivaldybėje (Širvintų sklypui).
Kur jų nuomonė šioje viešoje diskusijoje ?

Tarptautinis atgarsis

Įsigilinęs į sąvartyno vietos parinkimo reikalus ir įsitikinęs proceso objektyvumu ir skaidrumu, šį atvejį kaip teigiamą pavyzdį pristačiau tarptautinėje konferencijoje Briuselyje, Europos Parlamente 2002 m. lapkričio mėn. 25-26 d. Konferenciją „Milijardai darniam vystymuisi ? Kaip tai galime daryti geriau – pamokos naudojant paramos narystei fondus. Skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas paramos narystei fonduose“ organizavo Europos žemės draugų organizacija, kartu su CEE Bankwatch Network, Henricho Biolio fondu ir Europos Parlamento žaliųjų frakcija.
Konferencijos darbe dalyvavo ir pranešimus skaitė Europos Komisijos, Europos Parlamento, narystės ES siekusių šalių vyriausybių ir kompanijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pranešimą vienoje sesijoje skaitė ir LR Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.

Platesni komentarai telefonu 8-699-33661

Pagarbiai,
Linas Vainius, Bendrijos „Atgaja“ Tarybos narys ir CEE Bankwatch
Network koordinatorius

© Atgaja, 2004 • Office: Drobės g. 62, LT-45188, KAUNAS, Lithuania • Mailing: ACP P.O.Box 156, Kaunas 44002 Lithuania.
Phone: (+370 37) 425566 • Fax: (+370 37) 425207