home Lietuviškai English
     Pradžia | Apie mus | Veikla | Leidiniai | Rėmėjai | Partneriai | Nuorodos | Paremk mus | Kontaktai | Struktūra




Ar manote, kad mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų saugykla prie Ignalinos atominės elektrinės bus pastatyta ir eksploatuojama saugiai?
Saugykla bus pastatyta ir eksploatuojama pagal visus reikalavimus
Saugykla kels grėsmę aplinkai ir bus nesaugi
Man svarbus šitas klausimas, bet aš turiu per mažai informacijos
Man visai nerūpi kur bus statoma radioaktyvių atliekų saugykla Lietuvoje
Neturiu nuomonės
Paieška

Aplankykite

Prenumerata

Atsisakyti prenumeratos

 

Aplinkosauga Lietuvoje

KLIMATO DINOZAURAS LIETUVOJE

Bendrija “Atgaja” kartu su Europos žemės draugais organizuoja „Klimato Dinozauro“ akcijas Vilniuje ir Nidoje dėl naftos gavybos aplinkosauginių problemų ir poveikio klimato kaitai

Europinės kampanijos „Klimato Dinozauras“ metu atkreipiamas dėmesys į klimato kaitos ir aplinkos taršos problemas, kontraversiškus projektus ir veiksmus, kurie kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Jau žinomi visi pretendentai Oskaro "Klimato žudikas" apdovanojmams.

Akcijos vyks:
• Vilniuje liepos 14 d. 10-15 val. Savivaldybės aikštėje Gedimino pr. prie LR Vyriausybės.
• Nidoje liepos 15 d. 12-18 val. prie jachtų prieplaukos Kuršių marių pakrantėje.

Apdovanojimai Oskaro "Klimato žudikas" laureatams įteikiami Vilniuje, liepos 14 d. 11.00 val. Savivaldybės aikštėje.

Pagrindinis akcijos akcentas – per Europą keliaujantis Klimato Dinozauras (Carbon Dinosaur).

Akcijų metu bus galima apžiūrėti parodą apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes. Bus renkami parašai po peticija, kurioje raginama sumažinti „šiltnamio dujų“ išsiskyrimą. Peticija su parašais iš visos Europos 2004 m. rudenį bus įteikta naujai paskirtam Europos Sąjungos komisarui, atsakingam už energetiką.

Klimato Dinozauras į Lietuvą atkeliauja iš Lenkijos ir tęs savo kelionę į Estiją ir Suomiją. Dinozauras jau aplankė Daniją, Norvegiją, Vokietiją, Belgiją, Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Makedoniją, Italiją, Bulgariją. Plačiau apie Dinozauro kelionę po Europą internete: http://www.foeeurope.org/dinosaur/.

Pagrindinis akcijos organizatorius: Friends of the Earth Europe kartu su aplinkosauginėmis organizacijomis įvairiose šalyse.

Lietuvoje akciją organizuoja bendrija „Atgaja“, www.atgaja.lt
Daugiau informacijos: tel. (37) 425566 arba 8-699-33661 (Linas Vainius)


NAFTA ŽUDO JŪRĄ IR KEIČIA KLIMATĄ

Su klimato kaita tiesiogiai susijusi problema yra naftos gavyba ir transportavimas Baltijos jūroje. Bendrija “Atgaja” ir kitos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos ragina riboti organinio kuro gavybą ir pervežimą Baltijos regione, tuo mažinant „šiltnamio efekto“ sukeliamą poveikį aplinkai. Tačiau Rusijos naftos kompanijos LUKoil dukterinė įmonė “LUKoil Kaliningradmorneft” pradėjo eksploatuoti naftos telkinį D–6 Baltijos jūroje. Telkinys D-6 yra Kaliningrado srities teritorijoje 22 km nuo kranto, 5 km pasroviui link Lietuvos sienos. D-6 telkinio atsargos siekia 24 milijonus tonų naftos, numatoma telkinį eksploatuoti 25-30 metų, išgaunant 600-700 tūkstančius tonų naftos kasmet. Tai „lašas jūroje“ palyginus su kasmet Lukoil išgaunamos naftos kiekiu. Tačiau godumas dėl „naftos dolerių“ iš D-6 kelia didelę grėsmę Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos gamtai ir ten gyvenantiems žmonėms.

Prieš šį projektą aktyviai protestavo Lietuvos, Rusijos ir kitų Baltijos šalių žalieji. Projektą neigiamai vertina UNESCO Pasaulio paveldo komisija, planuojanti įtraukti Kuršių Neriją į pavojuje atsidūrusio pasaulio paveldo sąrašą nuo 2005 m. vasario 1 d.

Baltijos jūra – viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, joje yra apie 40 naftos terminalų (du iš jų Lietuvoje), juose per metus perkraunama virš 180 milijonų tonų naftos. Kasmet Baltijoje įvyksta apie 1000 laivų avarijų, kas penktoje avarijoje išsilieja nafta, 2000 – 2001 metų laikotarpiu išsiliejo 2756,41 m3 naftos.

Kintų ir Agluonėnų gyventojams už D-6 svarbesni UAB „Minijos nafta“ ketinimais pradėti naftos žvalgymo ir galbūt gavybos darbus ties jų gyvenvietėmis. Vietiniai žmonės aktyviai priešinasi šiems planams, nes mato juose realią grėsmę savo aplinkos kokybei, savo sveikatai, savo verslui. Abi gyvenvietės įsikūrusios rekreacinėse zonose, kur švari aplinka yra jų pragyvenimo šaltinis, traukiantis kaimo turizmo ir poilsio mėgėjus iš Lietuvos ir užsienio. Kintų bendruomenės aktyvus pasipriešinimas baigėsi pergale, LR Aplinkos ministerijai nepatvirtinus Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos UAB „Minijos nafta“ naudai. Panaši konfliktinė situacija šiuo metu vyksta ir Agluonėnuose. Šalia veikiančių bendrovės gręžinių gyvenantys žmonės skundžiasi išnykusiomis bitėmis, suodžiais apneštomis ganyklomis ir daržais, pablogusia sveikata ir gyvenimo sąlygomis. Naftininkų atstovai tikina, kad jų gręžiniai papuoš kraštovaizdį ir nekenks aplinkai. Kad būtų svaresnį argumentai, naftininkai grasina teismais vietinėms bendruomenėms ir skundžiasi sau nepalankiais įstatymais. Tarsi dar būtų mažai LR Seimo suteiktų mokestinių lengvatų, „palengvinusių“ Lietuvos biudžetą.


LIETUVOS INDĖLIS Į KLIMATO KAITĄ

Sovietmečiu Lietuvoje buvo išvystytos energijai imlios pramonės šakos bei energetikos sektorius todėl gaminant elektros energiją buvo deginama daug organinio kuro bei išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių teršalų. Baziniais 1990 metais į aplinką išsiskyrė apie 47 milijonai tonų anglies dvideginio ir apie 350 tūkstančių tonų metano. Tuomet pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniai buvo energetika, pramonė ir transportas.

Per pastarąjį dešimtmetį, dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjo gamybos apimtys todėl gerokai sumažėjo kuro suvartojimas ir šiltnamio dujų išmetimai. Be to organinio kuro suvartojimas sumažėjo pradėjus pilnu pajėgumu eksploatuoti Ignalinos AE, o termofikacines elektrines pervedus į rezervinį režimą. Anglies dvideginio išmetimai 2000 metais siekė tik 16 milijonų tonų, o metano - apie 230 tūkstančių tonų. Tačiau ir šiuo metu pagrindiniu šiltnamio dujų šaltiniu išlieka energetika, antroje vietoje -transportas, trečioje - namų ūkis, o pramonės indėlis lieka mažesnis.

Pagal ekonominės plėtros prognozes ateityje pramonė turėtų vystytis sparčiau, kas sukeltų energijos poreikių didėjimą. Taip pat Lietuva iki 2010 metų turi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Kadangi atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje nėra valstybinės reikšmės prioritetas, uždarius Ignalinos AE didžioji dalis elektros energijos poreikio bus gaminama termofikacinėse elektrinėse, deginant mazutą arba gamtines dujas, kas sukels šiltnamio dujų išmetimų didėjimą.

Bendrijos „Atgaja“ nariai su nerimu seka diskusijas apie galimą Ignalinos AE uždarymo atidėjimą ar naujo branduolinio reaktoriaus statybą. Šie planai taip pat verti „Oskaro Klimato žudikui“ apdovanojimo. Mūsų siūlomas sprendimas – plėsti visuomeninio transporto tinklą ir gerinti paslaugų kokybę, skatinti investicijas į energijos taupymą ir efektyvų naudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvoje.

Didžiausią neigiamą įtaką klimato kaitai daro išsivysčiusios šalys, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis priešakyje. Nuo jų indėlio labiausiai priklausys šios problemos sprendimas. Tačiau kiekvienas atsakingas už savo žemės lopą, mes atsakingi už aplinkos kokybę Lietuvoje. Klimato kaitos problemų sprendimai naudingi gamtai, žmonėms ir ekonomiškai pasiteisina.

Saulius Pikšrys, bendrijos „Atgaja“ pirmininkas

© Atgaja, 2004 • Office: Drobės g. 62, LT-45188, KAUNAS, Lithuania • Mailing: ACP P.O.Box 156, Kaunas 44002 Lithuania.
Phone: (+370 37) 425566 • Fax: (+370 37) 425207