home Lietuviškai English
     Pradžia | Apie mus | Veikla | Leidiniai | Rėmėjai | Partneriai | Nuorodos | Paremk mus | Kontaktai | Struktūra




Ar manote, kad mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų saugykla prie Ignalinos atominės elektrinės bus pastatyta ir eksploatuojama saugiai?
Saugykla bus pastatyta ir eksploatuojama pagal visus reikalavimus
Saugykla kels grėsmę aplinkai ir bus nesaugi
Man svarbus šitas klausimas, bet aš turiu per mažai informacijos
Man visai nerūpi kur bus statoma radioaktyvių atliekų saugykla Lietuvoje
Neturiu nuomonės
Paieška

Aplankykite

Prenumerata

Atsisakyti prenumeratos

 

Aplinkosauga Lietuvoje

LIETUVOS APLINKOSAUGINIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KOALICIJA (LANOK) PATEIKĖ KOMENTARUS IR PASIŪLYMUS MIŠKO KIRTIMO TAISYKLĖMS

 Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos (LANOK) komentarai ir pasiūlymai MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ projektui (2009-10-27 variantas)

 MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ projektas (2009-10-27 variantas), parengtas po anksčiau vykusių plačių svarstymų, atrodo kaip pakankamai geras, išbaigtas kompromisinis, įvairias suinteresuotas institucijas tenkinantis, dokumentas. Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija jam iš esmės pritaria, su žemiau išvardintomis pastabomis. 

 Turime principinę pastabą dėl dokumento 49 punkto. Reikalavimas, kad visi miškų savininkai ir valdytojai privalomai vykdytų jaunuolynų šviesinimo kirtimus, yra nepateisinamas visais aspektais. Jis prieštarauja biologinės įvairovės palaikymo nuostatoms, jis nenaudingas klimato kaitos prevencijos požiūriu. Amoralu valstybei reikalauti, kad privačių miškų savininkai prieš savo valią nusižengtų gamtosaugos reikalavimams. Taip pat šiame dokumente nereikėtų rekomenduoti vykdyti retinimo ir einamuosius kirtimus. Galutinė išvada: 49 punktas apskritai nereikalingas.

 Jei aukščiau mūsų išdėstyta nuostata bus įgyvendinta, tai tuomet reikėtų patikslinti 50- punktą (įterptos formuluotės pajuodintos). „50. Mišriuose medynuose miško ugdymo kirtimai gali būti vykdomi tuomet, kai nepageidaujamų rūšių medžiai pradeda stelbti tikslines, o grynuose – kai prasideda medžių diferenciacija į augimo ir vystimosi klases. Minkštųjų lapuočių medynuose ugdymo kirtimai gali būti vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių – nuo aštuntųjų“.

 46 punkte, prašome išbraukti tekstą: “- saugoti esamą biologinę įvairovę ir sudaryti sąlygas jai didėti;“. Šiame punkte išvardinti ugdymo kirtimų tikslai nesuderinami su miškų biologinės įvairovės išsaugojimu.

 69 punkte, prašome keisti punkto formuluotę: „Miško ugdymo kirtimų tikslas ekosistemų apsaugos miškuose – sudaryti optimalias sąlygas saugomiems objektams išlikti, palaikyti esamą arba atkurti miškų biologinę įvairovę. Ugdymo kirtimų įtaka formuojant atsparius, ilgaamžius medynus yra labai abejotina, nes miškus nuolat veikia ir keičia įvairūs natūralūs veiksniai (pavyzdžiui, vėjas, sniegas, sausra ir kiti), kurių poveikio neįmanoma kontroliuoti. Nėra jokių objektyvių galimybių numatyti, kad dabar „atrodantys sveiki, atsparūs ir ilgaamžiai“ medžiai tokie bus ir po dešimties ar daugiau metų. Tačiau įmanoma taikyti kirtimus, kurie bent trumpalaikėj perspektyvoj padės išsaugoti saugomus objektus, leis atkurti sunaikintas buveines. Dabartiniame tekste yra kitos neaiškios formuluotės:  „...suformuoti atsparius ilgaamžius, vertingų medžių rūšių medynus, atitinkančius jų paskirtį arba siekiama išsaugoti natūralią aplinką...“. Kokių rūšių medžiai nėra vertingi ekosistemų apsaugos miškuose? Kaip galima išsaugoti natūralią aplinką vykdant kirtimus?

 75 punkte, prašome papildyti šio punkto formuluotę:  „IIA grupės miškuose vykdant sanitarinius miško kirtimus turi būti palikta ne mažiau nei 20 m3/ha (Kuršių nerijos miškuose – 5 proc. medynų tūrio), storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių, jeigu jų yra ir tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams. Jei jų nėra, palikti atitinkamą tūrį džiūstančių, sumažėjusio gyvybingumo lapuočių medžių.  III ir IV grupių valstybiniuose miškuose vykdant sanitarinius miško kirtimus, turi būti palikta ne mažiau nei 5 proc. medyno tūrio įvairių suirimo stadijų negyvų medžių, jei yra. Jei jų nėra, palikti atitinkamą tūrį džiūstančių, sumažėjusio gyvybingumo lapuočių medžių. Paliekant negyvą medieną būtina atsižvelgti į darbų saugos reikalavimus bei saugumą šalia kelių ir rekreacinėse vietose.“ 

Šie papildymai sukurtų sąlygas užtikrinti negyvos medienos atsinaujinimą ekosistemų apsaugos miškuose, tuo pačiu nekeliant grėsmės miškų sanitarinei būklei. Džiūstantys ar sumažėjusio gyvybingumo lapuočiai medžiai nekelia jokio pavojaus medynams. Tai leis išvengti dirbtinių negyvos medienos kūrimo priemonių taikymo. Taip pat tai sudarys prielaidas, kad sanitariniai kirtimai IIA grupės miškuose būtų vykdomi tik esant dideliam negyvų ar džiūstančių medžių kiekiui.

Pagarbiai,

 LANOK vykdantysis sekretorius Linas Vainius

© Atgaja, 2004 • Office: Drobės g. 62, LT-45188, KAUNAS, Lithuania • Mailing: ACP P.O.Box 156, Kaunas 44002 Lithuania.
Phone: (+370 37) 425566 • Fax: (+370 37) 425207